- lojynė
- lojỹnė sf. (2) 1. žr. lojimas 1: Nubodo man jojo lojỹnė J. 2. DŽ nešvanki kalba, daina: Tokių lojỹnių jis dikčiai moka Zp. Tokių lojỹnių (bjaurių mįslių) daug yra Db. 3. niekų kalba, plepalai: Bus ten lojỹnės (zalbatos) J. 4. pusiau dainuojama, pusiau sakoma šiurkštoka daina; plg. lojimas 4: Šitą lojynę lodavo mergos, atvažiavę žlugto skalbti LTR. 5. scom. plepys: Nu, ir lojynė iš jo: pradės šnekėti, tai šnekos ir galo neranda Rs. ║ kas negražiai kalba, bjauriakalbis: Tas Šiūra tikras lojynė, iš kur ir tokį snukį turi! Šk. Ta lojỹnė liežuvį paleidus Gs. Varykit tą lojỹnę lauk iš užstalės Skr.
Dictionary of the Lithuanian Language.